Užgeso

Užgeso žiedlapių pūga,
Ir mano ilgesį išsklaidė vėjai,
Jau nebebus kaip visada,
Kai mėnuo man sapnus žadėjo.
 
Net pieva jau dabar kita,
Ne ta, kur pažadais žydėjo,
Ir kas galėtų sugrąžint man ją,
Tą sielos stygom grojančią būrėją.
 
Ji – tai paletė skambančių spalvų,
Zylutės muzika, varnėno juokas,
Ji tai lietaus ištartas dangiškas myliu,
Kai paukščiai ir plaštakės tuokias.
 
Į tą pavasarį sugrįžti negaliu,
Tik liūdesį man laikas suokia.
bitėžolė

2018-06-01 10:27:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-06-04 13:14:24

Laikas, kada tik ir belieka kurti sonetus... Patiko.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-06-04 11:38:16

Vaizdingas sentimentalus sonetas.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2018-06-03 15:10:49

Gražus sonetas.

Vartotojas (-a): oioioi

Sukurta: 2018-06-03 11:31:49

Pajautimas ir suvokimas gražiai draugauja.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-06-01 11:23:53

Liūdos mintys, niekas nestovi vietoje, nuolat kažko netenkame.