Lietuviškas princ(ip)as

Esu iš principo lietuvis,
šiek tiek bailys.
Prišalo ilgas, iki Sibiro
nutįsęs liežuvis,
prie kibiro
lyg pagalys.
 
Ten niekada nebuvau žuvęs,
dėl to labai gailiuosi
dabar, kai
iš seno maišo biro 
miežio grūdas
ant kelio nelauktai.
Langas Indausas

2018-05-25 22:40:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-05-27 18:59:27

Pritariu pirmam komentarui dėl bailumo...

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2018-05-27 09:00:44

Pasakysiu gal skaudžiai, poete, bet man raiška keistoka.
Nors... kokią idėją (kartais net nesamą) galima išgriebti iš visko.
 
Galimi niuansai tokie. Princas – jei ir svajoklis, tai dar labiau plepys (liežuvis siekia toli). Kažkiek ir stuobrys. Įtariama, kad jis mėgėjas pasmaguriauti alučio, bet valdosi (neprasigėręs – nežuvęs kibire), – o tuo pat graužiasi esąs nespontaniškas…juk kely galimybė, masalas, iš kurio eitų pasidaryti trokštamą…

Siužetas tik priemonė. Galbūt už visko slypi idėja noriu noriu negaliu. Tas apimtų fantazijų ir neveiklumo derinį, charakterio ypatumus.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-05-25 23:43:13

Įdomios eilės su potekste.
Nepanašu, kad būtumėte kiek nors bailys, jeigu sugebėjote prišaldyti liežuvį net iki Sibiro.