Dėkoji pavasario gaivai,
ryškiems saulės spinduliams,
pargrįžusių paukščių dainai,
pirmiesiems gėlių žiedams.                    

Dėkoji artojui, raikančiam žemę,
kad nestigtų duonos šventos,
žmogui už išmintį ramią –
priklausai nuo supančios aplinkos.

Dėkoji širdies jautrumui,
jei ta širdis visada šalia,
net savo valios tvirtumui –
sunki dalia buvo skirta.

Dėkoji savo mažam pasauliui:
jis linksmas, liūdnas ar nykus,
rytmetyje tekančiai saulei,
apšvietusiai pasirinktus takus.

Dėkoji praėjusiai dienai,
pateikusiai pluoštą ryškių spalvų,
ramybei, pavargusiai sielai –
neišauginusiai kantrybės daigų.