Motinai

Į tavo širdį, motina, einu,
Tu amžina tartum virš mūsų saulė,
Tu – menas pats didžiausias iš visų menų,
Dosniausios tavo šiam pasauly saujos.
 
Tave kaip spindulį šviesiausiąjį menu,
Iš čia prasideda pati didžiausia meilė,
Tu – kelias tas, kuriuo einu,
Nes be tavęs išnyktų šis pasaulis.
 
Išdžiūtų žemė, taptų mums bergždžia,
Nebežydėtų gėlės, nederėtų duona,
Tu – visa ko esmė, pradžių pradžia,
Tu – amžinybėjė ugnim plevenanti aguona.
 
Tik dėl tavęs esu aš čia,
Prilygstančioji dieviškai Madonai.
bitėžolė

2018-05-04 11:05:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2018-05-06 23:08:47

Motina pirmiausia laukia vaikelio, po to laukia kol jis užaugs,po to kol mokslus baigs, po to kol ves arba ištekės ,  vaikai išeina, po to laukia kada aplankys ir taip pasilieka amžinam laukime kol pasibaigia gyvenimas. Tokia motinų dalia.  Gražūs posmai mamai, deja neretai mamos laiko visus keturis namų kampus.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-05-05 08:22:23

Nuostabus sonetas Motinai.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2018-05-04 16:38:25

Neužmarštis,meilė, dėkingumas... Puikus sonetas Motinai.