Pasaka

Atbėga pasaka ir vėl basa
ir prakalba abiems į širdis,
jos pramanų mums jau gana,
nors žingsniai jos dar aidu girdis.

Nebuvo mūsų joj, deja,
mes išgalvoti ten – dėmėm pavirtę,
vis tiek bylos mums ne viena diena –
mylėti galima stipriau už mirtį.

Už juodą negandą stipriau,
tyriau už krištolo šaltinį,
visus sapnus aukojant tau
ir pasakas juodas pamynus.

Nors išrišimą ar begaus,
mana širdis jau nebežino.
bitėžolė

2018-05-03 09:55:29

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-05-05 07:23:15

Puikus sonetas.
Pasakomis tikint, lengviau gyventi.