Ach – žaluma! Tavoj širdy 
Pražysta sodai.
Ir meilę sklindančią jauti, 
Ir tau atrodo, 
Kad tuoj prie liūdinčio žmogaus
Pakviesi lietų,
Kad jį nupraustų iš vidaus 
Ir sužydėtų
Žmogaus širdy skaisčia šviesa
Obels žiedelis.
Kad palengvėtų jo našta –
Būt lengvas kelias.