Prisijaukinau svaigų 
gegužės sapną,
kvepiantį lietumi...
stipriai ilgesį apkabinau 
užliūliuotą švelnia viltimi...
palaimintos miego akimirkos
pražydo saldžiai Tavimi...
ir kuklumą pamiršę ištrūko,
ir suvarvėjo į širdį
būsimų bučinių medumi.