Santrauka:

Dar tikis grįžtant jie tave namo,
Dar mano tu neužmiršai gimtinės... ir namų...
Ir tų jų artimų, linksmų veidų...
Bet ar galvoji tu dar apie juos?
Ar rūpi tau šeima?..
O gal jie tau nebe šeima?
Ar svetimi namai patapo tau savais?
O kaip šeimos šiluma?..
Meilė ir šviesa.
Kas tau duoda tai?
Ar štai tas židinys?..
Tai net ne židinys!
Tai vaizdas ant ekrano, pripildytas tik melo.
Jis tau neskleidžia nei šilumos, nei meilės ar šviesos.
Tai tik apgaulė tavo protui.
O ar širdis apgaulės šitos klauso?
Ar tu ją tildai, nes bijai...
Nes bijai pamatyt, kaip čia blogai...
Taip. Alga gera ir visi žmonės su dirbtine šypsena.
Bet ar... Ar tu supranti, kad širdies neapgaus tie doleriai keli ir dantys iššiepti?!
Čia ne namai... Ką tu čia darai?
Prašau. Prašau..
Sugrįžki jau. Ir kuo greičiau.
Nes nežinau, kiek lauksiu dar ilgiau.