Mane praras, riedės per stiklą
Lietum nukliokusi vėsa.
Išėjo, buvo, baigės viskas...
Aš nei brangi, nei mylima,
Lieku skaudžia rakštim į koją
Už neįvertintus stabus.
Laimingos moterys kvatojas,
Jos nedejuoja už visus...
Už tuos, kur buvo ir nebuvo,
Kur gviešės artimos erdvės,
Jeigu už dilgėlės užkliuvo,
Ilgai gyvenimas perštės.
Kažkas praras, o man neskauda,
Aš savo garbinu stabus.
Laimingos moterys nerauda,
Jos myli – šypsosi dangus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-04-24 20:37:09
labai gražios eilės
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-04-23 16:34:34
Kartais ir vyrai verkia, o moteris, kokia ji bebūtų, daugiau ašarų pralieja...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-04-23 11:56:27
Laimingos moterys mėgaujasi gyvenimu.