Kol čia ramu

Nudžiuki pagaliau, žmogau,
Pavasario sulaukei,
Kas dieną šilumos daugiau,
Greitai žaliuos palaukės.
 
Matai, balandžiai linksmesni,
Žibuoklės žiedus kelia.
Nušvito karklas paupy
Atmerktomis akelėm.
 
Tai kas, kad upės dar plačiai
Užlietas laiko pievas,
Diena kita, baltai baltai
Nušvis pakrantėm ievos.
 
O ir dangus. Juk nebaisu,
Jei lietumi paverkia,
Ar netikėtai griaustiniu
Sudunda kartais garsiai.
 
...................................
Laimingi mes, tikrai laimingi
Ant žalio Žemės delno,
Kol karo aido nesigirdi,
Nesidrumsčia padangė.
 
Tiktai pasaulis toks trapus,
Dažnai ramybė dūžta,
Išskleidęs degančius sparnus,
Palieka paukštis gūžtą.
skroblas

2018-04-18 13:34:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2018-04-19 14:36:01

Nušvito karklas paupy
Atmerktomis akelėm.

Koks šviesus vaizdas!
Pilnos pavasariškos gyvybės ir optimizmo eilės...

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2018-04-18 23:37:43

Gražus paraginimas džiaugtis, bet deja atitolome nuo žemės ir niekas nebejaudina

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-04-18 14:09:51

Labai vaizdžios ir prasmingos eilės pavasariui, žmogui.