Suklýdai, miela mano, – karas nelaimėtas,
Nes liko dar daug mūšių...
Taktiką pakeisiu.
Todėl užuolaidą, nuskurusią, dėmėtą,
Plėšiu nuo lango pažiūrėt į ryto gaisrą.
Pro orlaides ne dūmai skverbias, bet balandis.
Ne veltui paukštis – gaudau širdimi ir plaučiais...
Jis nedrąsus kol kas – savęs gal išsigandęs,
Kad gyvas, kad sparnuotas...
Vidumi tik glaudžias.
Matau juk iš akių – dar trūksta ryžto, mosto
Nuo žemės atsiplėšt – ir viskas po paraliais!
Na, ne karaliai sau pastato sostus – glostau –
Per tingūs, lepūs...
O su juo mes viską galim.
Tu netiki? Man kas...
Nėra nenugalėtų.
Nebūna karžygių – juos sugalvojo minios.
Yra tik pasidavę, nesuradę vietos,
Bailiai, ištižėliai, pabėgę ir sumynę...
Jau spurda, veržiasi balandis, miela mano.
Nukirto karalienę pėstininkas.
Matas.
Suklydai...
..........................................................................
Juk sakiau –
Toli už okeano
Taikos nerasi, net ir šiapus vėliavą numetus...
2018 m. balandžio 5 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-04-14 08:28:44
...sutinku...