Pabūsiu dar prie šniokščiančio upelio,
Pažvelgsiu dar žibuoklei į akis...
Ir kur tas džiugesys sau ieško kelio?
Balti purslai, tikiuosi, pasakys...
 
Dar paklausysiu ulbančio varnėno,
Dar atsigersiu beržo gyvasties...
Nuliūdusio šiandieną nėr nė vieno –
Geismu pavasario  nušvitome išties.
 
Lai lietūs lyja – žemė išsiilgus
Žalumo, atgimimo ir vilties...
Kai viskas sužydės... Net ir purienos –
Pajusi – tu gamtos kerams meldies.
 
Geri, alsuoji begalinį džiaugsmą,
Pabirusį čiulbėjimo aistroj...
O, kad pavasaris apglėbtų  šauksmą,
Pražydusį širdies dainoj.