Gyventi ne sau...

Mama, kurios nebuvo. Ir namai. Tušti...
Koks trumpas nuotolis tarp vakar ir tarp šiandien.
Ir metai, dienos, naktys gūžias kamšaty
Tarsi ne taip supintas siūlų kamuolys – gyventi...
 
Kadaise nežinojai, kas yra šviesa. Vis tiek –
Spingsulė žibalinė, tuštuma su veidu.
Vidinis balsas kužda – motinai padėk,
Net nesvarbu – atleidai, nors galbūt nebeatleidai...
 
Veikiausiai pasmerkei. Tačiau nebūk silpna –
Juk jūs abidvi esat tokios nepanašios...
Dalios grimasos – lyg dar būtų negana
Ir duodi vėl ne sau, bet iš savęs ne savo grąžą.
 
Tik pamąstai – o galbūt viskas netiesa –
Tai blogas sapnas, o sapnai – dabar, tikrovė...
............................................................................................
 
Ir nueini, kaip ir kadaise, žvyrkeliu basa,
Kad prisiverstum pasodint,
Ką tau vaikystėje išrovė...
 
2018 m. balandžio 9 d
 
kaip lietus

2018-04-11 18:09:58

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2018-04-12 16:40:05

Nesiderina su lyrikos rubrika, tai sunkiai per gyvenimą nešamas skausmas. Stiprus žmogus.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-04-12 11:16:21

Skaudūs išgyvenimai, gilios mintys,vaikystės atspindžiai dabartyje.