Negrįšiu

Negrįšiu aš į tamsą, nakties žydrioji paukšte,
Nors žvaigždės ten it žiburiai vilties plazdės,
Man nepasiekti tolių, man nepakilt į aukštį,
Besparniui man tik žemės klystkeliai mirgės.
 
Ir eisiu aš per dieną, nors nieks, žinau, nelaukia
Begrįžtančio, pailsusio, su žaizdomis kaltės,
Tik vėjas nemirtingas, sutaršęs vėlei plaukus,
Audrom ir vėtrom dar ilgai lydės.
 
Todėl žinau – dar kelias nesibaigia,
Nors ir einu be tikslo, be prasmės,
Todėl tik ašara dangaus staiga ištirpus snaigė
Ant skruosto man kibirkštėle virpės.
 
Todėl šalia tartum vaikai pilki šešėliai žaidžia
Ir primena – yra kažkur šalis didžios būties.
bitėžolė

2018-04-10 11:08:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-04-11 14:10:59

Taip, liūdnas ėjimas į nežinią... Patiko.

Vartotojas (-a): Raktažolė51

Sukurta: 2018-04-11 10:50:25

gražus sonetas. Iš tiesų verta pagalvoti apie sonetų vainiką. Bandžiau  rašyti - nelabai pavykęs vainikas gavosi, bet įdomu "pinti".

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2018-04-10 15:42:55

Jūsų sonetai klasikiniai, tik šį sykį kiek liūdnokas. O kada bus sonetų vainikas?

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-04-10 11:20:10

Gilūs, liūdni apmąstymai, kurie aplanko daugelį iš mūsų, su neapčiuopiama viltimi...