Gal tik...

Ar tai laukimas? Gal tik
Viešpats į širdį įdūrė?
Kūną sukausto šaltis,
Nors uždarytos durys.
 
Ar atplaiša nuo slenksčio?
Aš ją batu primynęs...
Ne, nenorėčiau lenktis –
Lenkiasi paskutinis.
 
Ir ką pakels nuo žemės?
Sauso medžio likutį,
Nes tada akys remias
Į numarintą būtį.
 
Juk dantimis sukandęs
Lūpas... Tiki – neskauda?!
Ar gali tūpt balandis
Net ir ant tvirto šiaudo.
 
Kas, kad tas paukštis Dievo –
Rojus juk buvo mitas...
.......................................................
 
Vėl nušarmojo pievos,
Pirmos žibuoklės vyto...
 
2018 m. kovo 22 d.
 
kaip lietus

2018-03-25 02:04:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Gelmė

Sukurta: 2018-03-25 16:02:33

Kai ilgai laikome dantimis sukąstas lūpas, labai skauda... Ir ne tik lūpas... O laukti, nepaisant nušarmojusių pievų ir nuvytusių pirmų žibuoklių, vistiek verta...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-03-25 12:05:56

Puiki lyrika.
Reikia kelti kuo aukščiau nosytę ir negalvoti apie laikinas šarmas.