Koks silpnas tu...
Ir vėl be saiko
Paėmęs obuolį imi dalyti –
Kažkam mažos užtenka dalelytės,
Kažkas net rankose nebeišlaiko...
 
Nors tau didžiulis medis lieka –
Kamienas, šakos, šaknys, netgi lapai.
Tačiau juk dienos tokios trumpos, trapios –
Galbūt saldumo nebejausi niekad.
 
Nereiks jau vėjo šlamesio ar ramsčio,
Pavėsio, stogo, kada ima lyti...
Nukirs ir medį, tie, kurie nekenčia,
Išspjaudami iš tarpdančių įstrigusią sėklytę...
.............................................................................
 
Tai kas –
Sudygs.
 
2018 m. kovo 23 d.