Kai gegužis atlėks, žaliu žirgu atjos,
Žalios kamanos žemę apjuos,
Naują lapą atversi vėl knygos savos
Ir širdis suspurdėjus krūtinėje šoks.
Džiaugsis pumpuro žalio šypsniu
Ir pražydusiu ievų dvelksmu.
Neužmiki prie atviro lango, prašau.
Jos tave suvilios, nuginkluos ir apgaus.
Žalios kamanos plaikstosi vėjo sparnais,
Smelkia širdį, jausmus ir tu vėl pajunti,
Kaip pavasaris žeria kerus. Tu vėl jaunas
Širdim, mintimis ir net kūnu, tu su žirgu skrendi
Per alsuojančius vėju laukus, tu vėl jaunas,
Vėl jaunas, kaip niekad, suprask, kai širdis
Su pavasariu gimsta iš naujo kasmet.

2018-03-11