Nesvarbu

Kadais išmainei tu išaugtą suknelę
Į rausvą saulėtekį upei pražilus.
Ir, regis, tebuvo akimirkos kelios,
Kai rytas į dieną pavirto ir šilo.
 
O gal net ne šilo, bet kaitino smarkiai –
Juolab dar ir debesis vėjas išblaškė...
Tu žvilgsnį – į dangų...
Po kojomis verkė
Paslydus borùžė rasoj septyntaškė.
 
Galbūt tai – tik menkniekis, gal sutapimas,
Nes tąsyk gegutė taip pat užkukavo
Septynis kartus...
Tiktai vėjas nerimo –
Iš miego pakilęs paglostė lyg savą.
 
Tarytumei būtum tada įsimaišius
Į būrį plaštakių, kurios jam dėkingos,
Už pievų gėles – stalą padengtą vaišių,
Už skrydžio lengvumą – tą tiesų, be vingių.
 
Bet tai – tik apgaulė.
Juk vasaros baigias
Ir jau ne drugius, bet lapus vėjas neša,
Po to sužvarbėja ir juos keičia snaigės...
Tad gėlės, giedra – trumpalaikiai miražai.
.................................................................................
 
O tavo suknelę nešioja jau kitos –
Vis laukia saulėtekių raustant virš upės,
Kad padedant vėjui nusklęstų, pakiltų
Ir net nesvarbu, jei galiausiai teks tūpti...
 
2018 m. kovo 12 d.
 
kaip lietus

2018-03-18 02:05:11

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-03-19 10:52:18

Labai pagailo boružės,puikios eilės.

Vartotojas (-a): Gelmė

Sukurta: 2018-03-18 11:47:19

Po kojomis verkė
Paslydus boružė rasoj septyntaškė.

Labai gražu... Jūsų eilių nesupainiosi su jokiomis kitomis...Super stiliukas...