Jau tas linų žydėjimas!
It dangūs ant žemės.
Siunčia Dievo palaimą
mūsų gyvenimui.
Sėjo liną senoliai,
rovė, merkė ir mynė,
audė, plovė, džiovino.
Balino drobę saule.
Gimusį supo į drobę,
Merginos apjuosė mylimą..
Linas žmogų lydėjo
nuo gimimo iki kalnelio.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-03-14 20:12:09
privertėt susimąstyti...
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-03-14 14:44:38
Mintimis grįžtame į savo senelių laiką... O kur dar yra linų? Norėčiau nors akis paganyti po mėlynuojantį lauką...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-03-14 14:00:59
Seniai nemačiau žydinčio linų lauko - o gaila...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-03-14 12:45:53
Noriu trumpam sugrįšti į senovę ir pabendrauti su savo proseneliais, kas neįmanoma.