Jaučiu, kaip srūva laikas upės meldais,
Medžių žaluma, kaip vandeniu srovė jį neša,
Kaip rytas plukdo vėl jį rūko miglose
Ir paslaptingai rasom laša. Ir nė minutei nesustoja
Nei viena diena, jaučiu, kaip verčiam laiko knygą,
Kaip tolsta mylimi veidai, kaip balsas sklaidosi, sudyla.
Jaučiu, kaip laiko upė teka mano atmintim,
Vėl užuodžiu šviežių bandelių kvapą, kaip tolsta
Vis pavasariai laiku tolyn, močiutė bandeles velykoms kepa.
Prisimenu, sakydavau aš jai eiles, kurias mokykloj mokė,
Kad taip dabar išgirstų ji manas, jei laiko knygoj būtų daugiau lapų...
2018-03-13
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-03-14 21:20:18
Laiko knygoje visi lapai suskaičiuoti ir išdalinti, bet deja , likimas paskirsto nevienodai, o gal išplėšo slapčia...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-03-14 20:00:45
išties pritrūksta laiko knygoj tų lapų, bet turim tenkintis tuo, kas yra, ką turim ir atminti tai, kas buvo brangu...
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-03-14 14:48:55
"Jaučiu, kaip laiko upė teka mano atmintim".
Man labai artimas tekstas.
Vartotojas (-a): saulažolė
Sukurta: 2018-03-14 12:56:25
Puikus minčių srovenimas, pakvipęs prisiminimais.
Vartotojas (-a): Gelmė
Sukurta: 2018-03-14 09:28:52
Ak, kad laiko knygoj būtų daugiau lapų...