Į saulę

Rašyčiau apie meilę tau,
Bet būtų banalu –
Nemoku visko žodžiais išsakyti...
 
Kaip ir nemoku, negaliu išvaikščioti kelių,
Kuriais ateina saulė pas tave kiekvieną rytą.
Kiekvieną vakarą ateina.
Netgi, kai miegi.
Juk naktį –
Žvaigždės mažos saulės dukros...
 
Neišsigąsk –
Šešėliai šitą dieną gal ilgi,
Bet tik todėl, kad ji dabar skaistesnė...
Ne, ne dukart,
Ne tris, ne dešimt, šimtą...
 
Kas gi skaičiais suskaičiuos
Sekundes, minutes, širdies plakimą
Gyvenimo, kur –
Tiktai mudu...
..............................................................................................
 
Ir nėra pradžios
Nei pabaigos, to šviesaus rato nesibaigiančio
Padovanoto mums likimo...
 
2018 m. kovo 8 d.
 
kaip lietus

2018-03-14 00:02:20

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): KitaJūra

Sukurta: 2018-03-14 21:50:45

Jūsų eilėraštis - MIDUS kovo aštuntosios proga...AČIŪ

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-03-14 15:35:05

Nuostabi dovana Mūzai. 
Jeigu man kas nors parašytų nors vos panašias eiles į šias, susilydyčiau iš laimės. Deja, nesu mūza, o tik pakelės takažolė, kuriai eilės nerašomos, bet kas netingi, tas mina.  

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-03-14 10:05:51

Pati pačiausia dovana į saulę eit ir nesudegti,
Pati pačiausia dovana, kad saulė širdyje vis degtų...

Vartotojas (-a): Gelmė

Sukurta: 2018-03-14 09:33:07

Ir mokat, ir galit, ir tikrai nebanalu...