apdriskusių lapų fone
pailsusi snaudžia tvora,
tokia senutėlė, pilka,
apglėbusi kiemą savim...
greit vakaras sapną atneš
ir čia, ir anapus tvoros,
tik žvaigždės per naktį budės
ir virpins man širdį VILTIM...
apžėlęs takelis nuves
į buvusios laimės dienas
vėl vėjyje supsis usnis,
ir birs ašarėlės ŠIRDIN,
tik tvorai visai neskaudės,
ji kantriai ilgai čia stovės,
tokia senutėlė, šviesi,
gal kiek į mane panaši...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-03-14 21:12:04
Manau tvora greitai sunyks stipriam vėjui pūstelėjus, o aplinkui bus daugiau erdvės...
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-03-14 14:53:43
Labai netikėta paralelė. Įdomu.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-03-14 14:09:45
Jei tvora sena, ilgai nestovės...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-03-13 19:42:21
priminė vaikystės namus ir seną, bet mielą jų tvorą...tik ji buvo žalia...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-03-13 09:59:24
Įdomus palyginimas.