Po jazmino žiedais



Pasėdėki šalia, mielas mano,
Pasidžiaukim rausvais vakarais.
Dar įkvėpkim rūkų aromato,
Paniūniuokim kartu su svirpliais.
 
Po jazmino žiedais parymokim
Ir bitutės dūzgimo išlaukim…
Jei pralėksim gyvenimą šuoliais,
Nepajusim akimirkų džiaugsmo.
 
Prie nasturtos žiedelio priklupkim,
Atsigerkim vaikystės rasos.
Viens kitam palinkėkim gerumo,
O vaikams, kad norėtų namo…
 
Horizontas jau skirias su saule,
Keičia žarą naktinė vėsa…
Apkabinki stipriau, mielas mano,
Atsisveikint ne laikas, dar ne…
LaimuteM

2018-03-13 08:34:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Papartis

Sukurta: 2018-03-14 14:56:32

Puiku. Kaip atsigerti vaikystės rasos? Gerumo tai vis dar trūksta ir trūksta...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-03-14 14:07:36

Jaudinantis kvietimas pasidžiaugti mielomis akimirkomis.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2018-03-13 12:19:55

jausmingi žodžiai

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-03-13 11:11:36

Viliojantis jazminų kvapas.

Vartotojas (-a): KitaJūra

Sukurta: 2018-03-13 08:52:04

JAUTRIOS AKIMIRKOS

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2018-03-13 08:41:33

Jei pralėksim gyvenimą šuoliais,
Nepajusim akimirkų džiaugsmo.

Kokios teisingos šios eilutės... Puikios eilės.  :)