Lyg grįžusi...

Išpjautinėtas vardas ant suolelio.
Prie jūros. Parkas. Gal Šventoji...
O tu, menu, kadais kvatojai,
Kad medis niekada meluot negali.
 
Todėl ilgai dar nugaros ramstysis,
Kolei pajuos tos baltos raidės...
Na, o dabar abu sukaitę –
Nejaučiame, kad ši diena įplyšus
Kol kas saulėtekiu blankiu.
 
Ir skelia
Siaurutis rėžis bangą, smėlį.
Kai prašviesės dangus pamėlęs,
Pakilus saulė perpjaus ir suolelį –
Net nežinau – iš klevo, o gal uosio...
..................................................................
 
Bet visgi tįs šešėlis ilgas,
Kai vėjas šiauš ant kopų smilgas –
Prisėsi čia.
Lyg grįžusi šypsosies...
 
2018 m. vasario 27 d.
 
kaip lietus

2018-03-10 02:22:16

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2018-03-10 17:08:05

Išpjaustytas suolelis viską girdi ir viską jaučia, nepjaustykime jų, geriau palikime gražius prisiminimus širdyje