O moterys verkia

„Tykiai. tykiai
Nemunėlis teka,
ne taip tykiai,
kaip sesulė verkia...“
Verkia moterys,
 verkia iš džiaugsmo...
rauda moterys,
 rauda iš skausmo...
toks nepaprastai
paprastas saikas,
kai širdim išmatuojamas
LAIKAS...
„Tykiai, tykiai ...“
................................
taip skaudėjo
skaudėjo
skaudėjo
jau maniau
niekada
niekada
laimė mano
kalne užrakinta
akmeninės
pilies
kurtume
laikas
aklas
tiksėjo
tiksėjo
akmeninių
dienų
šaltume
tik
pavasaris
ėjo… atėjo
ir sušildė
 jaukiu artumu…
.............................
„Vartelius atkelsiu,
Per laukelį
Akelėm lydėsiu.“
KitaJūra

2018-03-08 07:03:42

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2018-03-08 22:04:25

Įtaigiai, jausmingai... Nukapsėjo po žodį lyg ašaros...

Vartotojas (-a): Papartis

Sukurta: 2018-03-08 20:30:22

Ačiū už naujai  pateiktą  kūrinio formą.  O pavasaris  "atėjo ir sušildė jaukiu artumu..." 

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2018-03-08 19:10:08

su tautiniais motyvais ir stipriais vaizdais, žodžiais...priglausiu

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2018-03-08 12:57:08

Tik atrodo, kad lengvai sudėtas, o iš tikro giluminis...

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-03-08 12:56:13

Naujai ir įdomiai...Man patiko.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2018-03-08 12:26:19

Lengvas, gražus kūrinėlis

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-03-08 09:38:13

Gražu.