Mano naktys ir tavo dienos,
Išsišokėlės vakaro liūtys,
Du nedalomi, kol  po vieną,
Nesuvokiam kaip norim būti.
Neviltim į užgautą širdį
Nulašės abejingos ašaros,
Netikėki tuo garsiai girdimu
Ir priimk, kas nedrąsiai prašosi,
Ir priglauski – esybe mintiju...
Šaltą sniego ir ledo rūbą
Nusivilkim... Ir sugalvokim
Neribotai laukinį artumą...
Nuvarvėkim šakom varveklių,
Kriskim skaidrūs kartu pabaigę...
Praregėkim, naujai atraskime,
Nešvaistykime vėjais laiko...