Apie akis

Aš nemačiau savo akių,
Kai Tau pasižadėjau.
Mačiau tavąsias.
Nemačiau jų, kai gimė
Mūsų kūdikiai,
Jų akutėse – mačiau tavąsias.
Savo akių nemačiau,
Kai supratau, kad meilė baigėsi,
Jaučiau tavąsias.
Dabar rytais, matau akis savąsias, jos šypsosi,
Gyventi gera...
Tačiau menu dar vis akis tavąsias.

2010 metai
KitaJūra

2018-03-01 15:39:20

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2018-03-03 15:44:40

Tai buvo didi meilė ir didus skausmas, didus ilgesys ir yra ką prisiminti.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-03-02 22:57:54

Mielos eilės ir suprantamos...

Vartotojas (-a): Papartis

Sukurta: 2018-03-02 20:11:01

Prisiminimų gijos vis grįš ir grįš...   Labai man artimas šis Jūsų eilėraštis.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2018-03-02 16:19:49

Painoka, bet tuo ir įdomu...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2018-03-02 10:42:23

Na, juntama, kad prieš septynerius metus rašyta. :) Kažkaip kitaip :)

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2018-03-01 19:56:22

skaudi tema, bet jei akys vėl šypsosi puiku

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2018-03-01 18:43:47

Taip moteriška... Visas gyvenimas.... Gerai, kad dabar akys šypsosi, nors nuo prisiminimų pabėgti juk sunku... Ačiū