Santrauka:
Pagal V. Krėvės apsakymą „Skerdžius“.
Grainio liepoj mažytis raštuotas paukštelis
Čiulba ulba ant lapų pakvaišusiam skerdžiui –
Kuris gano ir drožia bei vaikiščius skriaudžia,
Jiems nupiešdamas siaubą bemiegių naktelių.
Tas keistasis senelis pasaulį prižiūri,
Pikto vėjo kalbom atidavęs net dievą:
Jo išgamtinta siela išvirsta į sūrį,
Kurį jam moteriškė lyg auką įdėjo.
Mes sugulę abu ant apšalusios žemės
Pavėsingais medelio sapnais užsiklojom.
Jis lingavo lėtai, tarsi būtų rimavęs
Tai, ką liepai numirusiai paukštis giedojo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-03-02 22:55:49
Eilės geros,..Šio apsakymo nelabai prisimenu,.. Žinau, kad jis toks buvo ir ji paliesti teko labai seniai...
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-03-02 20:14:16
Jautru. Puiki sąsaja su V. Krėvės apsakymo "Skerdžius" veikėjo išgyvenimais.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-03-01 19:58:13
puikios eilės, kaip ir mūsų klasiko labai gražus kūrinys...ačiū
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2018-03-01 18:46:59
Buvo malonu sugrįžt į mokyklos laikais skaitytą apsakymą. Va, pakišot mintį, atsiversti ir vėl :)
Nors turiu skausmingų asmeninių sąsajų su kiemo liepos nugenėjimu....
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2018-03-01 17:14:06
Ne tik liepos nėra, bet ir skerdžiaus bandos neišlikę. Nes nereikia. Vienos karvės visam Subartonių sodžiui jau netgi per daug.
Tai kaip laikaisi? Su pavasariu, Ema. Būk krutni!