Penki eilėraščiai sulėlydžiams

Santrauka:
Keliu penkis eilėraščius be didesnės atrankos, daugmaž iš „lempos“
Kodėl? Palyginimui. Nedraudžiama, laikykime, kad tai yra eilių ciklas, kurio nedraudžia šito saito taisyklės.
Kam reikės – supras. Kas nenorės – nematys. Jie visi skirtingi pagal struktūrą, tačiau yra panašumų, kurie apibrėžia autoriaus stilių.
                      I
 
Kaip viskas laikina... Kalti ar nekalti –
Ne mes nuspręsime. Net laikas subyrėjo...
Nors plaukios debesys: juodi, pilki, balti,
Nors prausis lietuje ir raganos, ir fėjos...
 
Kažkas galbūt sukrūpčios, kitas – nusijuoks:
Pavasario nėra, yra tik metų laikas.
O tu vis tvirtinsi: ne toks, ne toks, ne toks...
Ir prisiglaudus verksi tartum mažas vaikas.
 
Paliesi lūpomis lyg svetimas rankas –
Tik paskutinį sykį ir tiktai už ačiū.
O po to imsi savo liūdesio nekęst
Paslėpus jį šešėlyje prie metų medžio.
 
Deja, grąžinti nieko negaliu,
Neliko netgi elgetai...
..........................................................................................
 
Tik žingsnių aidas
Ilgai skambės tarp sienų keturių.
Ir bus kiti pavasariai.
Ir kitas tavo veidas.
 
               „Kitas veidas“ 2016 sausio 9 d.
 
 
                     II
 
Šiąnakt, kai dar vasaris, kai nenoriai lyja,
Turėtų būt žiema – vien kalendoriuj ji,
Aš pranašauju praeitį lyg liūdesio mesijas,
Nes vėl ir vėl rašau: „Gėla gaji...“
 
Nes vėl rašau žodžius, kuriuos daugsyk girdėjai,
Tačiau prasmės lig šiolei dar nesupratai...
O gal tavęs visai nėra? Tu – toji orchidėja
Į stiklą atsirėmus, žydinti baltai?
 
Todėl žiūriu pro langą, kaip nenoriai lyja,
Bet sniego atšvaitai – gėlės žiedai jame...
It voro megztos leidžiasi į širdį painios gijos
Minčių jau išgyventų albume.
 
Odos šiurkštus viršelis, puslapiai pageltę,
Nublukus nuotrauka: gal – Taip, o galbūt – Ne.
Kiek daug vasarių būta – švento Valentino šventės
Ir tu paskendus savo šventume.
 
Ak, va, dabar žinau, kodėl nenoriai lyja –
Vanduo, vanduo... Paskendę atsidurs dugne.
...........................................................................................
 
 
Ir liūdesio nebus, nebus ir liūdesio mesijo,
Nebus net – Taip.
Beliks tik vienas – Ne.
 
„Kada nenoriai lyja“ 2017 vasario 19 d.
 
 
                  III
 
Tikriausiai meldės už mane kiti,
O gal aš pats – bet tyliai, tyliai...
Ir lijo debesys tada balti,
Ir dygo mano Žemėj gilės.
 
Gal ne aukšti užaugo ąžuolai,
Bet ir ne dilgės, ir ne usnys...
Nors kita vertus – argi privalai
Tuoj pat ir čia kitiems nubusti?
 
Įsišaknyt gilyn yra svarbiau –
Pakilt dangun galiu po visko,
Dar juk ne kartą mano medį pjaus –
Aure, kaip pjūklo dantys blizga.
 
Ir vėl kažkas gal melsis, gal prakeiks,
Galbūt praeis nepastebėjęs...
 
Mažai – per maža, o per daug – nereik –
Nesu šventasis ar baudėjas,
Kuris lyg Dievo pateptas sakys:
Tai aš – teisus, o jūs – tik dulkės!
.....................................................................
 
Atėjus laikui atsimerks akis,
Atėjus laikui teks ir gultis...
 
„Atėjus laikui“ 2017 liepos 30 d.
 
                 IV
 
Bučiavomės po liepomis ne mes,
Kada lietus lynojo, o po to nubėgo
Už upės, miško...
Į minčių gelmes
Prikrito tiktai šalto paskutinio sniego.
 
Ir nors nesnigo tąsyk – per anksti –
Neperžengė net vasara per metų slenkstį,
Kas kartą vis blanksti...
Kaskart blanksti,
Nes žodžių nerandu rytojui pasimelsti.
 
O gal nereikia...
Jis – taip pat blankus –
Spalvas praranda visad tai, ko nebenorim
Arba nežinom brisdami rūkus
Vis tiesą sverdami, kuri išties – besvorė.
 
Lyg sniegas paskutinis...
Bučinys...
Lyg kvapas liepžiedžių...
Sakau – juk to nebuvo!
........................................................................................
 
Ir ne žiemom, ne vasarom eini,
Tačiau savin, savy ar nuo savęs –
Per amžinybę
Arba aidą šūvio...
 
„Per...“ 2017 birželio 2 d.
 
 
             V
 
Jau gęsta saulė.
Spindulys
Nupjauna paskutinę smilgą...
 
Ir tu daugiau nei pasiilgęs
Rašysi sakinius kelis
Ant rausvo upės delno.
Tįs
Šešėlių linijos.
 
Bet rūkas
Lyg kraštas debesies nutrūkęs,
Tartum įplyšusi viltis
Pavers tuos sakinius kelis
Į liūdesio bežvaigždę naktį.
 
Ir tu bijodamas apakti,
Ir tu bijodamas netekti
Ištrinsi viską...
 
Tik akis
Vis griauš tikėjimo kartėlis,
Kad nesugrįš diena.
............................................................
 
Ir vėlei
Viduj įpjaus, suplyš, nukris...
O rytą...
Visą rytą lis...
 
„Lis“ 2016 m. rugpjūčio 19 d.
 
kaip lietus

2018-03-01 00:38:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2018-03-02 22:56:41

Galima ir daug ir mazai pasakyti... Daug - per daug buti negali, o mazai - kartais buna daugiau :) Komentuojant placiau - neisvengiama butu isibrauti i Jusu vidines gelmes.... O tai, manau, butu ne itin objektyvu. Skauda...

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2018-03-01 14:48:11

Tikrai, kol kas pas mus Tiesa neturi svorio ir labai sunkiai sau skinasi kelią

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2018-03-01 14:29:56

Visada skaitau ir žaviuosi...
Keista, jei yra kopijuojančių. Kam bandyt vytis nepavejamą?..

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2018-03-01 13:33:24

Gerb Eleonora, ponas Romas ne iš tokių, kad tylėtų, jis gins savo teises ir atsilygins ,,su kaupu,,jei tam bus pagrindo. Sekmės.
Pritariu Audronašai - sužavėta

Vartotojas (-a): ruduo

Sukurta: 2018-03-01 12:24:22

Jūsų, Kaip Lietau, nuostabūs, labai nuostabūs eilėraščiai, stilius - nepakartojamas. Perskaičiau „ale orginalius“ Saulėlydžio, tai net apstulbau - begėdiškai vagia Jūsų mintis, rimavimą, eilučių pradžias. Plagijavomas kūryboje - galima net patraukti atsakomybėn. Kodėl Jūs tylite? Kodėl neginate savo autorinių teisių?
 

Vartotojas (-a): Gelmė

Sukurta: 2018-03-01 11:57:53

Tai nepakartojama... O bandymai pakartoti tiesiog nevykę...

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2018-03-01 11:14:21

Viskas puiku, bet labiausiai patiko III eil. Tarsi būtų skirtas Lietuvos 100-mečiui.  ;)

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-03-01 10:10:22

Nerandu žodžių komentarui, Jūsų eilės puikios, sužavėta.

Vartotojas (-a): Mira Mira

Sukurta: 2018-03-01 06:34:10

Gėla gaji ir tas liūdesio mesijas pažįstama gerai, sava. Bet sutikt su tuo, kad liks tik Ne nenorėčiau. Kodėl neleisti tam Taip vaikščioti mumyse?