kaukia sirena
blyksi greitukės žiburiai
šįkart pas mane?
* * *
skaudžiai sugirgžda
kas atkėlė vartus
į mano kiemą?
* * *
sausyje lietus
betvarkė
kaip išeinančių eilutėje
* * *
vaidina išeinančią
manęs neapgausi mirtie
matau tamsoje
* * *
giltinei gana –
snūduriuoja pavargus
pasus sutikrins rytoj
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-02-28 21:09:20
Įdomu. Man patiko.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-02-28 20:33:00
,,Škac, mirtie, visados škac...“
Tik stiprios sielos žmonės sugeba ramiai juokauti.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-02-28 19:59:26
labai asmeniška ir jautru...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2018-02-28 18:11:05
Pradžioje perskaičiau „F“. Pagalvojau, kad dar nesugrįžusi iš ligoninės. Dabar gi pagalvojau: sugrįžusi ar nesugrįžusi, betgi su pavasariu reikia pasveikinti.
Tą ir darau! Netgi išvakarėse...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-02-28 09:53:34
Įdomios mintys.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2018-02-28 09:26:41
Per skausmą, nerimastingą sumaištį, žinojimą, kaip būna ir tvirtą valią pasipriešinti veržlumas gyventi vis tiek stipresnis, tai perskaičiau per visus trieilius, ir tai yra natūralu, stipriems žmonėms ir pojūčiams.
Kai dėl haiku, pasigedau gamtos vaizdinių. Kai dėl temos, jautru, asmeniška, nenuginčijama. Beje, skaičiau japonų vienuolių ir poetų jisei, vien susitaikymas ir sąsajos su gamta, potekstės… tiesiog vienas iš jų —
lakštingalos balsas
verčia mane pamiršti
mano metus
Uko