Čia. Prie kranto. Kas vakarą.
Kartais neklausiu, o kartais:
Kada smėlyje kojos,
Kai debesys virsta bangom,
Mano buvusios valandos
Snaudžiantį nuovargį prausia
Ir sublyksi pajuodęs vanduo
Veidrodinėm spalvom.
Dar. Giesmėm. Atsiliepia.
Rytinių šaligatvių aidas.
Monotoniškai vėjas
Šukuoja vienišių jausmus.
Kartais klausiu, o kartais:
Matau tiktai nykstantį veidą.
Ten. Kur įkrenta dangūs į jūras,
Kur vakaras žada: rytoj.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2018-02-26 23:27:04
Su pauzėm. Su įsiklausimu į aidą...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-02-26 00:27:23
Puikios eilės.
Anot Viktorijos Daujotytės „Lyrika yra galvojimas, jautimas, girdėjimas ir matymas kalba“
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-02-25 17:57:40
išties gražus kūrinys, jausmingas, švelnus...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2018-02-25 11:25:41
Autorius mąsto vaizdais.Gražu.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-02-25 09:24:55
Kita jūra švelniai subangavo skaitydama Jūsų "Kada"