Santrauka:
Prisiminimai apie triumfus.
Eilėraščiai – kaip dangus ir kaip žemė,
Kaip meilė žmogui — tik kartais ji palieka gilią širdgėlą, deja.
Į nepamirštas akis, žvilgsnius ir apoteozes –
Klausimas: iš kur tai manyje?
Žvaigždėms užsidegant – štai! Ir širdis prabyla
Dulkėti tušti lapai lyg giesmė iš dangaus.
Supraski! Naktyje atsivėrė
Žvaigždynų grožis ir meilės platus kelias.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-02-23 01:49:28
Įdomiai Jūs čia. Laukiu atsivėrimo, nes jei apie apoteozes prabilot, tai turėtų būti koks dūdų orkestras arba saliutai :) Man ypač patinka komentarai, kai parašo „gražu“. Na, šįsyk dar „šviesu“ pridėta. Čia už tai, kad žvaigždės dega, tai nusprendė, kad turėtų būti kažkas panašaus į novos tvyksnį, bet ką aš čia filosofuoju, nes tiek tas, tiek anas žodis veikiausiai kai kam yra tas pats, kaip man baletas :)))
Pirmyn!
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-02-22 19:02:58
gražios, šviesios mintys...ačiū