Kas nutiks, jei kasdien rašysi po 500 žodžių? [Iššūkis]

Santrauka:
Išbandymo tikslas buvo gana paprastas: kasdien parašyti po vientisą, rišlų ir bent 500 žodžių ilgo tekstą. Nesvarbu, apie ką jis ir ką daryti parašius. Už praleistas dienas atbuline data prirašyti negalima.

Šio išbandymo ėmiausi tikėdamasis išmokti ir įprasti rašyti, patobulinti savo disciplinos įgūdžius, išbandyti naujus rašymo būdus. Ir tikslą pasiekiau.

​... Dalinai.
Iššūkio suvestinė – pusė mėnesio veltui.

Nors šį mėnesį parašiau rekordinius 8–9 pilnus tekstus, bet tik 8 iš 28 dienų (28.6%) dienų pasiekiau užsibrėžtą 500 žodžių kartelę. Per dar 5 iš 28 dienų (17.9%) parašiau mažiau, o per likusias 14 neparašiau nė žodžio.

Prisipažinsiu – mėnesio gale dėl to jaučiausi sutriuškintas. Man nepavyko pasiekti to, ką planavau. Net ir atmetus 4–6 dienas, kai ilsinau galvą būdamas su savo mergina ar kai sugebėjau pamiršti iššūkį suvis, lieka skaičius, kurio visai nesinorėtų rašyti į savo pasiekimų knygelę.

Oi!

Bet visgi, šio to aš sugebėjau išmokti, kas turėtų padėti ateityje.

3 maži atradimai, kuriuos suvokiau per mėnesį su rašymu

1) Vakaras nėra idealiausias laikas rašybai.

Ar, išties, bet kokiai veiklai, reikalaujančiai dėmesio ir protinių jėgų. Tą patį pastebėjau ir mėnesio be video pramogų metu.
... Kaip rodo moksliniai tyrimai ar marketingo specialistų žinios, pavargę mes visada priimame blogiausius pasirinkimus, o pasiteisinimų tinginiui randame daugiausiai.

Pavyzdžiui 2010 metais atliktame „Extraneous factors in judicial decisions“ tyrime per 10 mėnesių buvo tirti Izraelio teisėjų sprendimai. Pastebėta, kad prieš pietus teisėjų sprendimai buvo griežčiausi ir greičiausi, o papietavus - laisvesni ir truko ilgiau.

Ir yra ruošiamios specialios trumpalaikės marketingo kampanijos, o parduotuvėse „Paragauk nemokamai“ stendai nukreipti į alkanus pirkėjus.

Šie nedarymo ar „Perku, nes tai greita“ sprendimai yra logiški – mūsų smegenys žino, kad jei nepailsėsime ar nebandysime karpyti kampų, tai persidirbsime ir galimai susirgsime. Išsamiau apie persidirbimo žalą sveikatai rašau knygoje „Tinginio Manifestas“.

... Tačiau šie sprendimai imantis iššūkių ar pokyčių – galimai žalingi.

Nemanyk, kad veltui sportininkai bei treneriai, kaip Ignas Bakėjus (vienas beprotiškiausių sportininkų ir trenerių Lietuvoje, mano vienas herojų), taip giria kėlimąsi iš lovos anksčiau, nei tau įprasta. Tos kelios minutės, ypač turint priežastį atsikėlimui, yra bent keturgubai (na gerai, šiam skaičiui neturiu pagrindimo) vertingesnės nei darbas prieš miegą.
Dėl šios priežasties savo dabartinį rašymą, kalbų mokymąsi ir mankštas suplanuoju rytui. Ne perdėtai ankstyvam, nes galiu sau leisti pamiegoti iki saulė pakils - žiemos metu 9-tos valandos ryto, bet visgi rytui.

2) Rašymas reikalauja pasiruošimo.

Lengva manyti, kad rašytojai visą dieną geria kavą, o tada, netikėtai į galvą šovus genialiai minčiai, parašo tekstą vos per kelias laisvas akimirkas.

Dalinai to tikėjausi ir aš.

Tačiau patyriau, kad kai kuriais vakarais ilgiau užtrukdavau galvodamas temą, nei rašydamas.

O parašyti 500 žodžių tekstą, jei mintys liejasi sklandžiai, spėju per valandą. Kas... Šiek tiek procesą ištempia.

Tiesa, šiandien, po 3 metų rašymo treniruočių, per valandą parašau apie 1500-2000 žodžių, priklausomai nuo temos. Rekomenduoju Rachel Aaron knygą „2k to 10k: Writing Faster, Writing Better, and Writing More of What You Love“, jei tau irgi norisi išmokti rašyti greičiau.

Taip supratau, kad geriausiai pradėti, kai turi pasiruošęs planą. Jis neturi būti tikslus - svarbu, kad idėja būtų užfiksuota ne vien galvoje. Aš idėjoms naudoju mažus, iš užrašinės išplėštus lapukus. Tačiau tu gali naudoti Trello, Evernote ar kitas užrašų sistemas.

3) Rašymui reikia laiko. Daugiau, nei manai.

Iššūkio metu dariau klaidą – vakarais rašymui palikdavau vos po 1 ar 1,5 valandos. Jei mintys liejasi sklandžiai, taip, to pilnai užtenka, bet visai kas kita, jei jos viena už kitos kliūna.

Jau nekalbant apie rašytojams įprastą susitelkimo trūkumą. Kai kurie autoriai, kaip Austin Kleon, tai vertina kaip teigiamą savybę - užsiimant hobiu ir skaitant atsitiktinius tekstus įgauni krūvą naujų idėjų. Kiti, kaip suomių didžėjus Ilpo, vertina kaip neigiamą.

Ką nuo šiol darysiu kitaip?

Viena aišku – rašymas vakarais, kai esu pavargęs po įtemptos (ar ne tiek) dienos, nepasiteisino. Senais laikais aš rašydavau rytais ir man tai tiko. Todėl vėl darbams skirsiu laiką dienos pradžioje.

Taip pat, dar mėnesio pradžioje, išmečiau savo skirtingus sąsiuvinius ir palikau tik po vieną užrašams, dienoraščiui bei studijoms. Tas vienintelis sąsiuvinis leido nepamesti idėjų naujiems tekstams – ketinu juo ir toliau naudotis.

Tikiuosi taip įprasiu ir išmoksiu rašyti efektyviau. Nors ir mėnesio trukmės iššūkis baigėsi, bet vis dar sieksiu rašyti po 500 žodžių per dieną. Tai tapo viena iš mano naujų svajonių!

Tačiau turiu mažą klausimą tau:

O kaip Tu prisiverti įveikti savus iššūkius?

Prisižadi ką nors pasidovanoti, jei pasieksi tikslą? Naudoji Džedajų įtikinėjimo triukus savo galvai? O gal pasisamdai trenerį, kad šis tave stebėtų ir primintų, ką turėtum daryti? Gal kaip vaikinas, pasisamdęs merginą, kad ši trenktų jam, vos tik jis įlįs į internetą?

Pasidalink savo patirtimi!

Tau rašantis
Danielius
debesyla

2018-02-18 21:53:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...