praviras langas

Santrauka:
kas aš esu, kai nemiegu? kai iš lėto bandau išsibudinti? įsižiūrėti.
mano tylos
sudrumstos
nustumtos
paliktos

švelnios lūpos
sutrūkę
suskilę
praviros

mažos rankos
sugrubę
skaudančios
svyrančios

vienišos valandos
pamirštos
senkančios
dylančios

trupa į praeitį
apsnigtą
paliktą

mano aukojimai
leidžiama
galima

dygsta iš ragenų
švelnios sekundės

kol nepakirdome
kol nenubundame

kalasi grakščios
lėtos ir lanksčios

glaudžiasi trapios

vakaru atmieštos

saldžios kaip pažadas

šiandien 
ir amžiams

keliasi kūnas

veriasi randas

suošia kraujas
degantis
gyvas

lūpom keliauja
pumpuro syvai

skleidžiasi gesmės
supasi maldos

ištiestos rankos
praviras langas
anamcara

2018-02-16 15:21:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): aurimodalia

Sukurta: 2018-02-17 11:50:00

TOBULAS !

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2018-02-17 11:43:53

Gyvas ir iškalbingas žodis...

Vartotojas (-a): Gelmė

Sukurta: 2018-02-17 11:20:00

Labai patiko Jūsų lėtas išsibudinimas...

Vartotojas (-a): Adzius

Sukurta: 2018-02-16 22:39:38

Senokai aplankiau anamcarą. Nuo boliuko laikų esat mano favoritė :)

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2018-02-16 20:44:41

įtraukė, ir pasiliko...

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2018-02-16 15:28:36

Nuoširdus tikrumas, prveriantis ne tik langus...Džiaugiuosi, kad apykaita su pasauliu vyksta. Šaunuolė.