Vasario 16-oji

Neapleisk, Aukščiausias, mūsų ir brangios Tėvynės,
Maloningas ir galingas per visas gadynes.
                                                        Maironis

Laikas bėga - it ratas koks sukasi,
nesugrįžta, bet rodos - vis tiek
mirksnis keliasi, sužiba dulkėse
ir pranyksta vėl amžių gelmėj.

Visas šimtmetis - didelės sukaktys,
ir anuomet kaip šiandien - tikėk,
ašys, stebulės girgžda nesuteptos,
kaip danguj, taip ant žemės - žvaigždė.

Ar atskriejo iš didelio aukščio,
Ar į žemę kas atnešė ją,
žirgas lekia, jo pasagos kaukši,
amžinybės krislelis delne.

Laiko dulkėse sužiba auksas -
Dievo saujoj - šalis Lietuva.

 
bitėžolė

2018-02-16 09:41:29

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2018-02-19 22:58:59

Pagarba...

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2018-02-17 09:42:00

gražu

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-02-16 19:19:00

Nuostabus sonetas.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2018-02-16 13:19:30

puikus sonetas  didelei dienai...

Vartotojas (-a): Gelmė

Sukurta: 2018-02-16 13:17:04

Giliai dvasingai, jautriai ir be tuščios pompastikos...

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-02-16 12:30:51

Teisingai išsakytos mintys...

Moderatorius (-ė): KitaJūra

Sukurta: 2018-02-16 10:38:12

Žodžiai iš širdies į širdį... AČIŪ...