~~Nesiautėja pūgos, neūžauja vėjai –
Tik tyliai, taip tyliai į vakarą sninga.
Sustingstu akimirkai ten, kur stovėjom
Prie vartų senų, tik dabar užrakintų...
Už jų anei pėdų, nei balso, nei žvilgsnių –
Nežinomų medžių sugulę šešėliai.
Nuo šalčio sustiręs žibintas vos spingsi,
Sapnuodamos girgžda vaikų karuselės.
Sugrubęs, be pirštinių vienišas delnas
Nupurto apsnigusią šaką erškėčio.
Kadaise, kur sniegas, jo žiedlapiai švelnūs
Pleveno nakty... Kvapą gėrėme dviese.
---
Suūkus pelėda karolius minčių
Nutraukia ir paberia...
Sninga iš lėto...
Nuo duriančių skaudžiai, tačiau vis žalių
Pušyno spyglių
Ledo lašas nurieda...
2018 m. vasario 12 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-02-15 10:33:10
Nuostalgiška puiki lyrika...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-02-14 23:03:42
Puikios, ilgesingos eilės, graži minčių raiška.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2018-02-14 12:46:35
palietė širdį...Nuostabu...AČIŪ
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-02-14 12:27:11
taip nostalgiška ir ilgesinga
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-02-14 09:55:28
Vaizdingos, ilgesingos mintys prie užrakintų vartų.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2018-02-14 09:40:34
Kokius gražius prisiminimų karolius pabėrėte...
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-02-14 08:39:37
Lašas į užrakintus vartus...AČIŪ... PATIKO