Prie užrakintų vartų

~~Nesiautėja pūgos, neūžauja vėjai –
Tik tyliai, taip tyliai į vakarą sninga.
Sustingstu akimirkai ten, kur stovėjom
Prie vartų senų, tik dabar užrakintų...

Už jų anei pėdų, nei balso, nei žvilgsnių –
Nežinomų medžių sugulę šešėliai.
Nuo šalčio sustiręs žibintas vos spingsi,
Sapnuodamos girgžda vaikų karuselės.

Sugrubęs, be pirštinių vienišas delnas
Nupurto apsnigusią šaką erškėčio.
Kadaise, kur sniegas, jo žiedlapiai švelnūs
Pleveno nakty... Kvapą gėrėme dviese.
---
Suūkus pelėda karolius minčių
Nutraukia ir paberia...
Sninga iš lėto...
Nuo duriančių skaudžiai, tačiau vis žalių
Pušyno spyglių
Ledo lašas nurieda...

2018 m. vasario 12 d.
 
Saulėlydis

2018-02-14 08:29:12

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-02-15 10:33:10

Nuostalgiška puiki lyrika...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-02-14 23:03:42

Puikios, ilgesingos eilės, graži minčių raiška.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2018-02-14 12:46:35

palietė širdį...Nuostabu...AČIŪ

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2018-02-14 12:27:11

taip nostalgiška ir ilgesinga

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-02-14 09:55:28

Vaizdingos, ilgesingos mintys prie užrakintų vartų.

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2018-02-14 09:40:34

Kokius gražius prisiminimų karolius pabėrėte...

Vartotojas (-a): KitaJūra

Sukurta: 2018-02-14 08:39:37

Lašas į užrakintus vartus...AČIŪ... PATIKO