Amūro strėlės

Santrauka:
skiriama vasario 14 d
Ant balto debesies Amūras supas.
Viltingai šypsosi jo lūpos.
Nusitaikęs kažkam vėlei,
Jis paleidžia savo strėlę.
Neklausia jis nei metų,
Nei spalvos plaukų, –
Užgroja sielos smuiku.
Ir skleidžiasi meilės žiedas šilkinis,
Pulsuojantis džiaugsmu.
O mintys švelnios, aksominės
Vis sukasi apie ją ar jį ratu,.
Bet greitai pajunta –
Apsirikimas.
Ir užsako meilei katafalką,
Nors neseniai jie rėkė net užkimę,
Kad meilė gyvuos amžinai.
Tik kartais dar pagalvoja,
Kad gal meilė dar nepabėgo,
Gal ji tik trumpam miega?
Gal katafalką dar pasilikti
Žiemai vietoj malkų?..
O neramusis Amūras
Kitą auką jau nusižiūri.
Ir, paleidęs savo strėlę,
Taikosi kažkam į širdį vėlei...
herbera

2018-02-13 11:31:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-02-14 22:34:10

Nieko nuostabaus, kad dirbant intensyviai, pasitaiko klaidų. Klaidų nedaro tik tas kas nieko nedaro.
Taiklus pastebėjimas eilėse.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2018-02-13 14:02:59

Perskaičiau iki  "Apsirikimas" ir pagalvojau, kad bus rašoma  apie priekabiavimą (dabar populiariausią temą).  :)))
Šmaikščiai Jūs čia...  :)))

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-02-13 11:38:38

Taikliai jūs čia viską pastebėjote, televizija ištisai transliuoja  kaip laksto Amūro strėlės,