Tau...

Dar nepradžiuginsiu tavęs pirma švelnia pražydusia žibuokle,
Po sniego patalėliais miega ji saldžiai, užmerkus mėlynas akis...
Padovanosiu žydro tau dangaus skiautelę, su kuria kalbuosi,
Svajonę, širdyje brandintą, saldžiai nuodėmingą, ji tau pasakys...

Ir nepasveikinsiu priglusdama, kad jausčiau plakant tavo širdį,
Meiliu žvilgsniu ir lūpomis gyvai nebeištarsiu žodžių nuoširdžių...
Tad paprašysiu saulės, ji mane kantriai išklauso, visad girdi,
Padovanot šilčiausią šypseną, šviesiausią viltį iš visų vilčių...
Gelmė

2018-02-13 07:43:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-02-13 11:24:13

Tikrai labai tvarkingai viskas pavyko.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2018-02-13 07:55:53

Sunku ritmą pagaut ir mintį išlaikyti tokiose ilgose strofose teisingai rimuojant. Jums tikrai viskas pavyko.