(Ne) mūsų ryto kava

Santrauka:
Iš išlikusių senų užrašų
Sutemų akvarelėje abu patylėti tegalim,                       
(o buvai pasiryžus išrėkti  ištylėtus žodžius).       
Jaukiai glaustos tyla ant tavo virpančių kelių,          
Kol beauštant žara paskandina idilės namus.   
 
Aš parduočiau save, kad vėl pratęstume naktį                
Ir klastotėj tamsos įvyniojęs paslėpčiau tave.             
Pats su elgetos rūbais išbridęs į tamsą prasmegti,                   
Paveikslą praeities prikalu išvirkščia puse.
 
Bet suyra tamsa sužnaibyta saulėtekio pirštų                  
Ir bohemiškas stalas garuoja (ne) mūsų ryto kava.
Tas batelių kaukšėjimas reiškia – vėl nakties neįpirkęs,   
Saujoj aižėja į trisdešimt tris dalis sidabro moneta...
 
2014 m. rugsėjis 17 d.
Adzius

2018-02-13 01:31:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrytė

Sukurta: 2018-02-25 20:49:10

Gera skaityti.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-02-13 14:10:54

Gražios,jausmingos eilės.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2018-02-13 12:00:11

Pritariu Gelmei - dusina

Vartotojas (-a): Gelmė

Sukurta: 2018-02-13 10:18:29

Tie ištylėti ir neišrėkti žodžiai kaupiasi, sluoksniuojasi, dusina...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2018-02-13 09:52:22

gražios eilės iš užsilikusių užrašų, priglausiu

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2018-02-13 07:53:57

Tos vietos ypač įsimintinos – sužnaibyta saulėtekio pirštų, aš parduočiau save... Senokai publikavaisi :)