Kur nebegrįžtama, kur uždarytos stotys,
Sutiko mudu, glaustės ir sekiojo vėjas,
Tarytumei kažko nepamiršto ieškotų...
Eini šalia... Į delnus lengvos snaigės krenta...
Menu, ką pametėm. O ką dar galim rasti,
Kur upė keitė vingį, graužė laikas krantą?
Ant plaukiančios lyties tada neišsilaikėm.
Nešluostyk... Tai ne ašara – ištirpus snaigė.
O atsisveikinant priglusk dar... Tiek tereikia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2018-02-13 18:43:59
Gal todėl taip ilgai Jūsų nesimatė, kad šitaip tirpdėt snaiges?
Mielos eilės.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-02-12 12:32:39
Senokai kėlėt. Man patinka :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2018-02-12 12:29:27
taip - tiek tereikia...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-02-11 19:54:39
Jautriai, įtaigiai...