Tai ne ašara...

Kur nebegrįžtama, kur uždarytos stotys,
Sutiko mudu, glaustės ir sekiojo vėjas,
Tarytumei kažko nepamiršto ieškotų...

Eini šalia... Į delnus lengvos snaigės krenta...
Menu, ką pametėm. O ką dar galim rasti,
Kur upė keitė vingį, graužė laikas krantą?

Ant plaukiančios lyties tada neišsilaikėm.
Nešluostyk... Tai ne ašara – ištirpus snaigė.
O atsisveikinant priglusk dar... Tiek tereikia.
Eiliuotoja

2018-02-11 19:32:55

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2018-02-13 18:43:59

Gal todėl taip ilgai  Jūsų nesimatė, kad šitaip tirpdėt snaiges?
Mielos eilės.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2018-02-12 12:32:39

Senokai kėlėt. Man patinka :)

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2018-02-12 12:29:27

taip - tiek tereikia...

Vartotojas (-a): Esmeralda

Sukurta: 2018-02-11 23:03:26

Visai nieko. Nors darbas tvarkingas.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2018-02-11 19:54:39

Jautriai, įtaigiai...