Santrauka:
Šį eilėraštį pradėjau rašyti paveikta V. Mačernio eilėraščio.
Aš nežinau, iš kur šviesos tiek matos,
tiek imas vaiskio, spindulių –
nes saulė sėdi Viešpats ratuos
ir rieda amžinu keliu.
Nes žeria šviesą mostai platūs,
ir kelias žemė iš gelmių,
ir rašo dangūs lapų lapais
gyvybės raštą rašalu žaliu.
Ir tu, žmogau, šiuos žemės raštuos
rašmuo, gal žodis, gal skiemuo,
ištars lietus, žvaigždė, pasaulio kraštas,
ir atsidus pakelėje akmuo.
Kad tu pasauly prasmę rastum,
kad būtum amžinai dermėj su juo!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-02-10 12:32:26
Nuostabus sonetas.
V. Mačernio kūryba mane visada ypatingai žavėjo ir dabar nemažiau žavi,
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-02-10 11:31:36
Puikios eilės, o žodžiuose prasmės...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-02-09 17:46:40
Klasikas. Puikus poetas. Gerai ir Jūs parašėt. Šaunu.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-02-09 14:02:42
Puikus Mačernio eilių inspiruotas sonetas, labai gyvas ir vaizdingas
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-02-09 10:20:22
Nuostabios eilės. Ir tu žmogus šios žemės raštuos rašmuo,gal žodis, gal skiemuo.