Nuskendę laivai

Ant putotos bangos mano mintį žuvėdra sūpuos
Ir neleis į jos gelmę nugrimzti, gal nuskendę laivai
Ją išgirs ir niūniuos, lyg lopšinė migdys jų palaidotą viltį.
Kada saulė karšta jūroj spindulius žers,
Sūrios bangos jų auksu dalinsis
Ir diena vakarop vėsų vandenį gers,
Šaltos bangos ims supt mano viltį.
Tyliai miega virš jūros diena, tamsios bangos ją supa
Lyg vygėj, o žvaigždėtas dangus  siunčia saldžius sapnus
Ir nuskendę laivai virš bangų ima kilti.
Jie nuskęsta rūke, tarsi jūros dugne ir po denį klajoja svajonės.
Tik dabar, tik trumpam, pasiliks jos dugne iki rytas vėl brėkš,
Paslapties nebeliks, jūros dugnas priglaus jų dejones.. 

2018-02-01
Audronaša

2018-02-09 08:00:34

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-02-10 12:16:41

Poetės gilias mintis ir lyrinį išgyvenimą sukelia jos santykis su aplinka.
Reikia taip viltimi tikėti, kad išplauktų paskendę laivai.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-02-10 11:27:17

Skaičiau ir tarsi supausi ant bangų...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2018-02-09 14:00:53

labai gražiai pamintyta

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2018-02-09 09:22:28

Nepaprasti žodžiai.

Moderatorius (-ė): KitaJūra

Sukurta: 2018-02-09 08:25:15

Tikėjimu ir viltimi alsuojantis eiliukas.