Meni, kaip saulę mums užstojo pušys
Šių metų sausį? Ir nebuvo sniego?
Tu man kartojai – taip, tikrai ir dusyk –
Labai vėsu, kada šviesos nelieka.
 
Ir pašalas toks pilkas tarsi ketus,
Kai lydinys net be anglies likučių,
Gyvenimas – lyg laukas tas rauplėtas,
Ir dienos dviese lekia vėjui pučiant.
 
Netgi baltumas nuolatos vėluoja –
Matai, tik ant balučių menkas ledas?
O ežere vanduo kažkoks abuojas,
Nes nesupranta, kas aplinkui dedas.
.....................................................................
 
Ir aš nesuprantu.
Atrodo, pušys
Mums saulę tiktai laikinai užstojo,
Bet tu sakei man viską tada dusyk,
Tad labai keista kam pasikartojai...
 
2018 m. sausio 10 d.