Gali meluot sau taip ilgai,
Kad pats pradėsi patikėti.
Strėlėm prismeigt mintis bandai,
Nutraukti į širdies pavėsį.
 
Ženklų daugybė – neskaičiuok –
Visi nematomoje pusėj.
Į smėlio laikrodį vanduo
Ir vėjo įsibrauna gūsiai.
 
Ir negrąžinamai liepsnos
Žiemos saulėlydyje laikas.
Nerasi veidrody tiesos –
Tik melo dulkės ore draikos.
 
Nors būsi sau gili žaizda
Be atleidimo, neatleidęs.
Netark lemtingo – niekada
Kolei į tamsą sminga žvaigždės...
 
2017 m. gruodžio 26 d.