Melas sau

Gali meluot sau taip ilgai,
Kad pats pradėsi patikėti.
Strėlėm prismeigt mintis bandai,
Nutraukti į širdies pavėsį.
 
Ženklų daugybė – neskaičiuok –
Visi nematomoje pusėj.
Į smėlio laikrodį vanduo
Ir vėjo įsibrauna gūsiai.
 
Ir negrąžinamai liepsnos
Žiemos saulėlydyje laikas.
Nerasi veidrody tiesos –
Tik melo dulkės ore draikos.
 
Nors būsi sau gili žaizda
Be atleidimo, neatleidęs.
Netark lemtingo – niekada
Kolei į tamsą sminga žvaigždės...
 
2017 m. gruodžio 26 d.
Saulėlydis

2018-02-05 19:55:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2018-02-09 12:05:11

Ši autorė visų, na, gal beveik visų yra mėgstama, gerbiama ir mylima. Jos kūryba brandi - pritariu vasarai.
Jaučiu, kas ,,pasikvietė,,,,didžiąją,,kritikę cigonišku slapyvardžiu...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2018-02-06 13:31:58

nieko čia keisto ir eilės brandžios

Vartotojas (-a): Esmeralda

Sukurta: 2018-02-06 13:05:20

Hmmm autorė, būdama moteris, rašo vyriška gimine. Keista. Jei būtų konkreti dedikacija kam, viskas aišku. O dabar, jei atvirai, nieko nesupratau... Priekaištas niekam ? O gal sau pačiai, tik giminė ne ta? Kokia prasmė iš viso tokių rašinėjimų? Čia net filosofija nekvepia. Ir aplamai, klišių pilna, savo stiaus nulis. Tokių mašinėlių pilna. Visur. Sėkmės ieškojimuose. Tobulėti oi yra kur...

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-02-06 11:31:08

Niekada nesakyk ,niekada.

Vartotojas (-a): Raktažolė51

Sukurta: 2018-02-05 21:45:43

...Nerasi veidrody tiesos"... patiko šis išsireiškimas. Ir visas eilėraštis patiko, kad nepasimestų - įsikeliu  į "mėgstamiausius"