Mūsų ydos

Kalbėdamas už nugaros ar pėsčiuodamas per kitų galvas gali nuslysti į karščiuojančios šaknies sopulį... ir jau nepadės formali atgaila... nepadės... griaušiesi, kaip surūdijusios spynos raktas, pasiekęs įsčių dugną  gergždamas iš nevilties ir tikėsi nukainuota šlove iš antrų rankų, praradus prigimtinę teisę į sielos ramybę... kapsi ir kapsi tariamų nuoskaudų užpiltinė, atskiesta tulžimi... akių vyzdžiai siaurėja adrenalinu suvilgyti... liejasi žodžių kruša... ropoja voragyvių naujagimiai į naują tinklą... į kerštą... į pykčio narvą...
KitaJūra

2018-02-05 07:34:46

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Mira Mira

Sukurta: 2018-02-06 05:40:39

Taikliai. tikrai taip būna, tikrai.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2018-02-05 12:53:57

Oho... Privedė kažkas iki tokio išsiliejimo - ryškiai... :(

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-02-05 09:39:41

Kaip iš siaubo filmo tie voragyvių naujagimiai...