Tau laiškų niekada nerašiau,
Bet tikrai kada nors parašysiu,
Tik bus raĩdžių mažųjų mažiau,
Nes išlieka vien didžiosios visos.
Nuplasnos mano laiškas paukščiu –
Balandžiu baltasparniu su vėju.
Parašysiu – kodėl aš kenčiu,
Parašysiu – kodėl aš tylėjau.
Tarsi būtumei tu taip toli,
Kad atskirtų kalnai mus ir marios...
Juk širdis, nors karšta – nebyli,
Parašyčiau, kodėl ji bevalė.
Parašyčiau tau daug...
Bet vis tiek
Kai ką daugtaškiai slėptų pabirę...
...................................................................
Na, o tu, jei gali, patikėk –
Jie nedrąsūs tokiẽ, nes...
Aš myliu.
2018 m. sausio 2 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-01-27 13:17:15
Greičiau rašykit !
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-01-26 18:36:40
paprasta, bet labai brandu ir tikra
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2018-01-26 12:26:16
Daug kartų samstyta tema skamba ne banaliai dėl nuoširdaus paprastumo.
Vartotojas (-a): Gelmė
Sukurta: 2018-01-26 11:45:54
Jaudinantis prisipažinimas...
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-01-26 11:40:27
svajonių laiškas :)
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-01-26 11:26:44
Puikūs Jūsų laiškai.