Šiapus

Medinės grindys, šviesos tarpas: užrakintos durys.
Džiovintų grybų aromatas, čirškiančios keptuvės.
Kaulėti iš baimės virpantys kūnai;
kaip vabzdžiai trapūs ir spalvoti
mes buvome vien alkis ir vaizduotė.
Su šapais plaukuose, žvaigždžių nuglostyti,
vien šviesuliai ant vaismedžių lapų,
vien nesunokusiais obuoliais dvelkiančios vasaros,
daug tikresni iš ten nei šiapus,

Vien nesuvokiantis ligos patalas,
ir įkvėpimai, kosulys, ramybės lūžiai:
materiją suryjantys drabužiai.
jotvingė

2018-01-24 00:11:11

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2018-01-24 16:01:39

Idėja, minties linija yra, jaučiami į tamsų narvą įkritę įkaitai. Kaista čia vargšai dangaus (visomis prasmėmis) pasiuntiniai.
Geri materiją suryjantys drabužiai – nudribimo Žemėn padariniams, pavidalams nusakyti.
Bet... nežinau ko, bet kažko trūksta. (Gali būti, kad valdo pripratimas prie pūkuočių, čia kampuočiau).
Ano eilėraščio (Iš kosmoso) krytis skaidresnis, vientisesnis.