Pabaiga gera. Aiški (man) tiek, kad komentuoti ir nereikia. Architektas danguj, riboti lopinėliai žemėj.
Ir saviraiškos braižas kiekvieno savitas. Štai Tamsta linkęs siužetuoti per politinę prizmę. O aš, nors esu iš tų, kuriems ant kaktos ten kažkas parašyta, bet tikiu (mano braižas), kad žvalgomos platesnės bendrosios tiesos.
 
Įdomiausia dekonstruoti visumą ir pavadinimą.
Įvardžiai (pavadinimas) lyg ir apibrėžia tarpasmeninius santykius (pvz., vienas mausto, kita pagal savo lygį, pagal poreikius užkimba).
 
Nors valstybė gali būti ir šiaip simbolis – sava teritorija, galima, be abejo, išsivesti ir tiesioginę visuomeninio gyvenimo temą (tarkim, sąveikauja valstybių veikėjai, chaose pučiasi pašalpų kraitė, šaknijasi Rytų užneštos vertybės, tokios kaip saulėgrąžos, ir pan.). Tinka LT.
 
Bet visai gali būti, kad įvardžiuose susitelkę  įvairesnių reikšmių: santykiai nebūtinai tarpasmeniniai ar geopolitiniai, tai papračiausiai išryškintos savybės (manipuliavimas, kvailinimas, įtaka, agresija, tamsybė, smulkmė  ir pan.), jis – tai tiesiog veiksmas, ji – pasekmė.

Galima dar kitaip – marionečių tampymas(is). Amžinai tas pats durnynas, vedantis prie suskilusios geldos.

aukso mintis paskutinėse eilutėse

taip, sunku braižą pakeisti...